Бойся данайцев дары приносящих
Иной раз погуглишь на своё имя (это ведь тоже гаданье) и выловишь что-нибудь любопытное. Вот, к примеру, Сигитас Геда пишет о старом издании литовского поэта Майрониса-Мачюлайтиса (если я правильно его зову), которое я ему подарила при встрече в Иерусалиме.
Может, знатоки литовского расскажут, что же он пишет?

Vienos knygos likimas

Jeruzalėje iš Rygos kilusi poetė Gali Dana Zinger padovanojo man gerai išsilaikiusią Maironio-Mačiulio knygą...

Sako:

– Radau čia, antikvariate. Pamaniau, jums bus įdomu.

Poėma
Antroji laida bent kiek pataisyta

Kaunas

Išleido A. Petronio knygynas

Jogomasto spaustuvė "Lituania", Tilžėje
Augštoji gatvė Nr. 78

Išties įdomu. Pamanykite sau – bent kiek pataisyta. Ką tuo garbus prelatas norėjo pasakyti?

Automatiškai atsivertęs ketvirtos giesmės XII dalį ėmiau skaityti:

"Tai tu, mano Vandzia! Tikėjaus ko kito!"
Atsiliepė tėvas: "Kame gi buvai?
Pas mus ponas Juozas kaip šuvis, įkrito,
O tu lyg kad tyčia žuvai!

"Norėjau bent kiek užturėti; kaip vėjas
Įpuolė; lyg vandeniu karštu aplietas:
Tiktai atsisveikinti, sakos, atėjęs!...
Žinai jį: kaip titnagas kietas!...

Visos klaidos – netaisytos. Ne tai svarbu. Mane apėmė senas apmaudas. Žinojau, juk daugelis žinojo ir tebežino, kad mūsų pirmasis poeta prigamino daug niekalo. Geriausieji jo eilėraščiai išperka tomus grafomanijos. O vis dėlto – koks velnias jį buvo ištikęs? Tas pats, kur visus? Didybės manija, paranoja, tuštybė, logorėja (R. Gr. terminas).

Tai kur man dabar tą knygą dėti?

UPDATE Перевод любезной temporal_@lj в комментах